Vilniaus taikomosios dailės ir dizaino muziejus – išskirtinis stacionarios užuolaidos sprendimas

Projekto tikslas

Sukurti išskirtinį stacionarios užuolaidos sprendimą, kuris ne tik papildytų Vilniaus taikomosios dailės ir dizaino muziejaus ekspozicijos dizainą, bet ir taptų neatsiejama jos architektūrinės bei emocinės koncepcijos dalimi. Siekta, kad užuolaidos subtiliai formuotų erdvę, skatintų lankytojų judėjimą ir kurtų atmosferą, padedančią geriau įsijausti į parodos turinį.

Iššūkis

Parodoje „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ buvo siekiama ne tik atskleisti menininko kūrybos mastą, bet ir sukurti aplinką, kuri vizualiai ir emociškai palaikytų ekspozicijos naratyvą. Reikėjo rasti būdą, kaip atskirti skirtingas kūrybines zonas vienoje salėje, išlaikant atvirumo, šviesos ir vientisumo pojūtį. Sprendimas turėjo būti funkcionalus, estetiškas, stabilus bei pritaikytas muziejaus reikalavimams.

Sprendimas

Mūsų komanda sukūrė unikalų stacionarios užuolaidos sprendimą, tapusį svarbiu parodos architektūriniu akcentu. Užuolaidos subtiliai padalija ekspozicijos erdvę į atskiras menininko kūrybos zonas, tuo pačiu išlaikydamos vizualinį lengvumą ir vientisumą. Švelnios formos ir natūralus audinio kritimas suteikia parodai jaukumo, vizualinės dermės ir ramybės, o pats užuolaidos sprendimas tampa tarsi ekspozicijos dalyviu – nukreipiančiu lankytojų dėmesį, vedančiu per kūrybines temas ir sustiprinančiu emocinį ryšį su menininko darbais.

Naudotos medžiagos

Projektui pasirinktas sertifikuotas audinys, pasižymintis aukšta kokybe ir akustinėmis savybėmis. Dėl savo subtilios tekstūros ir šviesos pralaidumo audinys idealiai prisitaikė prie ekspozicijos apšvietimo sprendimų. Švelnus jo kritimas suteikė erdvei natūralios dinamikos, o stacionari konstrukcija užtikrino stabilumą, ilgaamžiškumą ir muziejui būtinas saugos normas.

Rezultatas

Įgyvendintas sprendimas tapo funkciniu ir estetiniu ekspozicijos elementu, darniai įsiliejančiu į bendrą parodos architektūrą. Stacionarios užuolaidos ne tik formuoja erdvę, bet ir prisideda prie pasakojimo ritmo – jos švelniai veda lankytoją per menininko kūrybos etapus, stiprina emocinį ryšį su kūriniais ir suteikia visai ekspozicijai išbaigtumo.
Projektas įrodė, kad net minimalistinis elementas gali turėti didelę reikšmę – tiek vizualinei kompozicijai, tiek parodos atmosferai.